Miškų išsaugojimas tampa opia pasaulio problema. Kiekvieną vasarą girdime apie siaubingus miškų gaisrus, siautėjančius visame pasaulyje nuo Kalifornijos ir Australijos pakrančių. Statistika skelbia negailestingus skaičius – per pastarąjį dešimtmetį Šiaurės Amerikoje vidutiniškai per metus įvyksta apie 18 tūkst. gaisrų (šiemet šis skaičius artėja prie 57 tūkst.), kurie sunaikina beveik tris milijonus hektarų miškų ir krūmynų. 2020 m. Australijoje išdegė net 33 mln. hektarų plotas.

Atėjus sausros periodui daugelis pradeda neramiai laukti, kur kils kitas nekontroliuojamas gaisras. Be to, vis aktualesnė tampa medžių sveikatos būklės problema, prie kurios ypač stipriai prisideda tiek vietiniai, tiek invaziniai vabzdžiai, kurie gali išnaikinti ištisus miškų plotus. Galima pasidžiaugti, kad rinkoje pradeda atsirasti pažangių sprendimų, kurie galėtų padėti šiuos iššūkius spręsti.

Ryškėja prognozavimo technologijų poreikis

Kalbinti ekspertai vieningi – nors dažnai pažangios technologijos pradžioje būna kuriamos konkretaus sektoriaus iššūkių sprendimui, dauguma jų peržengia savo disciplinos ribas ir yra efektyviai pritaikomos  žymiai platesniu mastu. Tai suteikia galimybę inovatyviems sprendimams reikšmingai prisidėti prie visuomenės socialinio, infrastruktūrinio bei fizinio saugumo, kas yra  ypatingai svarbu šiais geopolitiškai, ekonomiškai ir socialiai neapibrėžtais ir neramiais laikais.

Tam, kad prognozavimo, realaus laiko monitoringo ir veikiančių technologijų, adaptuojamų į kitus sektorius, aktualumas augs, pritaria agromaisto inovacijų dirbtuvių  „ART21“ savininkas Augustas Alešiūnas. Anot verslininko, šiuo metu skaičiavimais ir duomenimis pagrįstoms ateities prognozių technologijoms, realiu laiku atliekamiems didelių plotų monitoringams bei dronų sprendimų įgalinimui (tą įmonė jau seniai daro agromaisto sektoriuje) poreikis didėja labai sparčiai.

Kaip pavyzdį A. Alešiūnas pateikė „Icaerus“ iniciatyvą, kurioje technologijų įmonės, universitetai ir nevyriausybinės organizacijos iš įvairių Europos valstybių susivienijo tam, kad įgalintų ir išnaudotų bepiločius orlaivius geresnio, patogesnio ir saugesnio gyvenimo visuomenei kūrimui.

Įspės apie gaisro pavojų ar pakitusią medžių sveikatą miške

„Kiekvienas medis turi tam tikrą savo temperatūrą ir kitus parametrus, kuriuos galima stebėti apdorojant satelitines nuotraukas. Taip praktiškai realiu laiku galima stebėti milžiniškus plotus visame pasaulyje, o vėliau, identifikavus pavojingas tendencijas, į konkrečią vietą nusiųsti dronus su hyperspektrinėmis kameromis. Šiomis kameromis užfiksuoti vaizdai nedelsiant būtų įvertinti pažangios, dirbtiniu intelektu paremtos programinės įrangos algoritmų ir taip labai greitai būtų gaunami ypač detalūs ir patikimi duomenys iš labai toli esančių objektų“ – apie tendenciją pritaikyti agromaisto sektoriuje išplitusias technologijas pasakojo Augustas Alešiūnas.

Anot technologijų kūrimo įmonės „ART21“ savininko, tai leistų priimti pagrįstus sprendimus ir veikti sparčiai minimizuojant gaisro tikimybę ar jo padarinius. Negana to, toks technologijų įgalinimo modelis leistų pastebėti medžių ligas, galinčias sunaikinti didžiulius miškų plotus, ankstyvojoje stadijoje ir neleistų joms išplisti. Be to, šis nuolatinis, pakankamai mažai resursų reikalaujantis monitoringas leis pastebėti nepaaiškinamus ir nenuspėjamus vabzdžių antpuolius, kurie gali padaryti didžiulį neigiamą poveikį visai miško ekosistemai.

Manoma, kad nuolat atliekamų stebėjimų rezultatai vėliau leis labai tiksliai įvertinti miškuose augančių medžių savybes, jų išsidėstymą ir rizikos laipsnį,  o tai lems ateities miškų sodinimo ar persodinimo sprendimus.

Tai yra puikus pavyzdys, kada patyrusi technologijų įmonė, ilgą laiką koncentravusi satelitinių nuotraukų, dronų naudojimo, hyperspektrinių kamerų ir dirbtinio algoritmo įdarbinimą į augalų ligų nustatymą dar latentinėje stadijoje ar mikro/makro elementų kiekio aptikimą ne laboratorinėmis priemonėmis pradeda vis aktyviau sukauptas kompetencijas įveiklinti ir kitose visuomenės saugumui svarbiose srityse. Taip ne tik kuriama didesnė pridėtinė vertė, bet ir diversifikuojamos įmonės teikiamos paslaugas iš tik agromaisto sektoriaus ir į miškų sektoriaus sprendimus.

Technologija pritaikoma ir šernų ar net raganosių stebėjimui

Kitas tokio pobūdžio technologijų įdarbinimo pavyzdys kitame sektoriuje – šernų monitoringas. Dirbtinio intelekto algoritmų ir dronų su hyperspektrinėmis kameromis sinergija įdarbinama kaip priemonė, kuri padės stebėti šernų skaičių miškuose, jų migracijos kryptis ir leis įspėti ūkininkus apie gręsiantį pavojų jų turtui. Taip pat, tai suteiks galimybę ypač greit reaguoti pastebėto Afrikinių kiaulių maro atveju bei atvers kelią užkardyti šios pavojingos ligos plitimą labai ankstyvoje stadijoje. Minimo sprendimo adaptacija jau dabar yra labai sudominusi ne tik miškininkus, bet ir investuotojus iš Afrikos, kurie ieško būdų, kaip stebėti laukiniuose parkuose esančius gyvūnus, jų judėjimą bei apsisaugoti nuo brakonierių.