Naujienos

EK duomenimis, 45 proc. mūsų žemyno ploto užima miškai ir nuo jų priklauso 25 proc. populiacijos gerovė, įskaitant pajamas. Be to, 80 proc. ES teritorijos yra kaimiškos vietovės, kuriose gyvena 30 proc. žmonių, tačiau daugelis jų vis dar stokoja galimybių, susijusių su technologijų trūkumu. Tarptautiniame projekte „XGain“ lietuvių komanda testuoja 5G ryšiu grįstą inovaciją, kuri ne tik sumažintų skaitmeninį miesto ir atokių vietovių atotrūkį, bet ir prisidėtų prie neišnaudoto ForestTech sektoriaus potencialo.

Pažangesnis ryšys išplėstų dronų panaudojimo galimybes

Iniciatyvos „XGain“ partneriai užsibrėžė ambicingą tikslą panaikinti skaitmeninį atotrūkį tarp miesto, kaimo ir pakrančių regionų bent 12-oje šalių. Lietuva fokusuojasi į naujausios kartos 5G ryšio naudojimą, leisiantį sukurti sprendimą miškų stebėsenai ir tam tikrų savybių (gaisrų pavojaus, kenkėjų invazijos, sausros paveiktų teritorijų ir pan.) vertinimui.

Maloniai kviečiame verslo ir viešojo sektoriaus atstovus kelti kompetencijas skaitmeninės transformacijos mokymuose „E-DIH.LT“. Šie mokymai suteiks galimybę Vakarų ir Vidurio Lietuvos regiono agromaisto, energetikos ir pramonės įmonėms bei valdžios institucijoms integruoti aplinkosaugos, skaitmeninius ir visuomeninius sprendimus į savo pagrindinius verslo modelius.

Vytauto Didžiojo universitetas kartu su projekto partneriais nuo lapkričio 29d. visiems norintiesiems siūlo 5 modulių programas:

Kol nedidelė gyventojų dalis, bijanti pažangos, matuojasi folijos šalmus ir taip siekia apsisaugoti nuo 5G ryšio, inovatoriai iš viso pasaulio vysto technologijas kaimo vietovėms lenkdamos ateities ryšio infrastruktūros plėtros greitį. Nors per televiziją dažniausiai klausomės debatų apie 5G ryšio teikiamas galimybes tokias kaip autonominių automobilių valdymas ar kt., retas pagalvojame, kad šis ypač spartus interneto ryšis padarys didelę teigiamą įtaką regionų vietovėms ir visai maisto vertės grandinei.

Skaitmeninis atotrūkis stabdo ekonomiką

Turbūt kiekvienas esame susidūręs su situacija, kai nuvykę į atokesnį regioną žiūrėdami į telefono ekraną nejučia imame nervintis, kadangi silpnesnis interneto ryšis negali užtikrinti įprasto informacijos perdavimo greičio. Prastesnis duomenų perdavimo greitis turi reikšmingos įtakos inovacijų ekosistemų kūrimuisi, verslo plėtrai bei startuolių steigimui. Kaip teigia tarptautinės iniciatyvos „XGain“ ekspertai, atidžiau panagrinėjus situaciją įvairiose kaimo ir pajūrio vietovėse Europoje galima aiškiai identifikuoti, kad skaitmeninis atotrūkis tarp šių vietovių ir miestų dėl nepakankamai spartos ryšio yra daugiašalė problema, stabdanti atskirų šalių ir visos ES ekonominį vystymąsi.

Miškų išsaugojimas tampa opia pasaulio problema. Kiekvieną vasarą girdime apie siaubingus miškų gaisrus, siautėjančius visame pasaulyje nuo Kalifornijos ir Australijos pakrančių. Statistika skelbia negailestingus skaičius – per pastarąjį dešimtmetį Šiaurės Amerikoje vidutiniškai per metus įvyksta apie 18 tūkst. gaisrų (šiemet šis skaičius artėja prie 57 tūkst.), kurie sunaikina beveik tris milijonus hektarų miškų ir krūmynų. 2020 m. Australijoje išdegė net 33 mln. hektarų plotas.

Atėjus sausros periodui daugelis pradeda neramiai laukti, kur kils kitas nekontroliuojamas gaisras. Be to, vis aktualesnė tampa medžių sveikatos būklės problema, prie kurios ypač stipriai prisideda tiek vietiniai, tiek invaziniai vabzdžiai, kurie gali išnaikinti ištisus miškų plotus. Galima pasidžiaugti, kad rinkoje pradeda atsirasti pažangių sprendimų, kurie galėtų padėti šiuos iššūkius spręsti.

„Žemės ūkis yra tradiciškiausias ir konservatyviausias sektorius pasaulyje“, – tai frazė, girdėta daugybę kartų. Vis dėlto, šįkart tekstas bus ne apie gilumines to priežastis. Dažnai esame įsitikinę tuo, ko negalime pagrįsti, tiesa? Tad, kodėl turėtume stebėtis, jog iš kartos į kartą perduodamo ūkio savininkas nenori keistis ir investuoti į pokyčius? Juk neretai ūkininkams siūlomas pažangias skaitmenines technologijas kuria inovatoriai, į tikrą ūkį net neįkėlę kojos, o tai dažnai lemia pagrįstą tarpusavio pasitikėjimo atotrūkį.

Juk kiekvienas iš mūsų, pirkdamas daržoves, mieliau pasirinks kaime, o ne kokiame nors Šeškinės daugiabutyje užaugintus pomidorus. Nepaisant to, miesto ūkininkavimas (ang. Urban Farming) artimiausiu metu sulauks vis didesnio dėmesio. Nors pasąmonėje tuo sunku patikėti, sostinės rajono daugiabutyje užauginta daržovė gali būti ekologiškesnė ir maistingesnė nei ta, kuri augo pas močiutę kaime.

Didžiausios Baltijos šalyse agro ir maisto inovacijų dirbtuvės „ART21” įmonei „Agrokoncernas“ pardavė didžiausią pasitikėjimą tarp Lietuvos ūkininkų turintį tiksliosios žemdirbystės mažmeninį verslą „AgroSmart ūkiams 2.1“. Šios aktyviausiai Lietuvoje naudojamos tiksliosios žemdirbystės sistemos populiarumą lėmė draugiška vartotojui sąsaja, leidžianti lengvai valdyti visą operatyvinę informaciją vienoje vietoje, teikti ataskaitas, didinti ūkio ekonominį efektyvumą bei modeliuoti ateities viziją.

„ART21” aktyviai bendradarbiauja su puikiai pasaulyje žinomomis stambiomis korporacijomis, kurios mūsų kuriamas technologijas naudoja savo portfeliuose arba jas integruoja į kompleksines sistemas. Be to, daug dėmesio skiriame komerciniams užsakomiesiems tyrimams ir B2G sektoriui. Šis pardavimas yra „ART21” ilgalaikės strategijos stiprinti savo kaip pažangių inovacijų kūrimo kalvės pozicijas tarptautinėje rinkoje įgyvendinimo dalis. Šis sprendimas mums suteikia galimybę visą įmonės dėmesį bei potencialą sutelkti technologijų kūrimui, vystymui“, – sprendimą parduoti tiksliosios žemdirbystės mažmeninį verslą paaiškino „ART21” savininkas Augustas Alešiūnas.

Visi esame susidūrę su situacija, kai užsisakę norimą prekę vėliau supratome, kad gavome ne tai, ko tikėjomės. Tokie atvejai neabejotinai mažina mūsų pasitikėjimą prekybininkais bei kuria įtarią atmosferą visuomenėje. Nors ir sunku tuo patikėti, tačiau maisto sukčiavimo rinka pasaulyje vertinama net 15 mlrd. dolerių, o sudėtinga maisto tiekimo grandinė paverčia maisto sektorių dar labiau pažeidžiamu. Skaudžiai tai atsiliepia veganams bei tiems, kurie dėl religinių įsitikinimų valgo tik halal ar košerinį maistą, kadangi šioms grupėms paprasčiausia tapti nesąžiningų pardavėjų aukomis. Todėl galimybė patikimai autentifikuoti maistą neabejotinai stipriai prisidėtų prie maisto sukčiavimo problemos sprendimo ir didintų vartotojų pasitikėjimą Europos maisto sistema. Tačiau kaip tai padaryti?

Atsakymas – DNR analizės Sistema

Žinoma Ispanijos mokslą į rinkos sprendimus transformuojanti inovatorių įmonė iš Ispanijos „ANZI“  kartu su partneriais iš Lietuvos „ART21“, Izraelio technologijų institutu „Technion“, Bolonijos universitetu ir „Swiss DeCode“ novatoriais iš Šveicarijos kuria lengvai nešiojamą DNR analizės sistemą, kuri gebės patikrinti, ar veganiškame, halal ar košeriniame maiste nėra nepageidaujamų maisto produktų pėdsakų. Be to, gauti skaitmeniniai rezultatai bus tiesiogiai integruojami į produkto atsekamumo sistemą.

Agromaisto inovacijų dirbtuvės „ART21“ nelieka abejingos Ukrainos tautai, kuri dabar kovoja už visos Europos laisvę. Lietuviška aukštųjų technologijų įmonė finansiškai palaiko Ukrainą karo metu ir rengiasi įdarbinti ukrainiečius bei padengti įdarbintų įmonėje ukrainiečių apgyvendinimo išlaidas. Be to, pasibaigus karui įmonė Ukrainos ekonomikai ypatingai svarbiems objektams suteiks strategiškai svarbių pažangiųjų technologijų paslaugų paketą, kurio vertė yra didesnė nei 1 mln. eurų. Taip įmonė prisidės prie Ukrainos žemės ūkio ir maisto sektoriaus bei jo tiekimo grandinės atstatymo ir modernizavimo.

Pasiruošę įdarbinti ir apgyvendinti ukrainiečius

„ART21“ supranta ukrainiečių, turėjusių palikti savo namus, situaciją ir yra pasirengusi konkurencingomis rinkos sąlygomis įdarbinti bent 20 karo pabėgėlių iš Ukrainos ir prisijungusiems prie įmonės darbuotojų kolektyvo papildomai apmokėti jų butų nuomos sostinėje išlaidas. „Šiandien Ukraina kovoja ne tik už save, bet ir už mus visus prieš nepateisinamą agresiją vykdančią Rusijos Federaciją. Manau, kad turime palaikyti Ukrainos tautą visomis įmanomomis kryptimis. Mes kaip socialiniai atsakingas verslas norime prisidėti prie rūpesčio ir orių gyvenimo sąlygų suteikimo žmonėms, priverstais palikti savo namus“, – teigė įmonės direktorius Augustas Alešiūnas.

Jei sakytume, kad bitės yra būtinos žmogaus išgyvenimui, nemeluotume. Jos yra vienos iš efektyviausių augalų apdulkintojų, kurių indėlis į ekonomiką yra pakankamai tiksliai apskaičiuojamas. Vis dėlto, pastaruosius dvidešimt metų stebint bičių kolonijų kiekį didėja susirūpinimas dėl jų nykimo. Be to, kiekvienas iš mūsų, jei niekada ir nelaikėme šių medų nešančių darbininkių, esame matę nusivylusių avilius laikančių žmonių veidus tuomet, kai po žiemos avilys neišgyveno ar nebūnant sodyboje pabėgo spiečius. Todėl agromaisto inovacijų dirbtuvės „ART21” nusprendė imtis iniciatyvos ir kartu su partneriais sukurti modernią avilių stebėsenos ir apsaugos sistemą, kuri padidintų bičių darbo efektyvumą, sumažintų jų mirčių kiekį, prisidėtų prie tvaresnio finansų planavimo bei įspėtų ūkininką apie spiečiaus susiformavimą.

Kaip ši technologija veikia?

Programinės įrangos efektyvumas bus užtikrintas draugiška, vartotojui patogia ir suprantama sistemine aplinka bei nesudėtingu sensorinės infrastruktūros avilyje montavimu. Kiekvienam, norinčiam išmėginti kuriamą technologiją, į avilį bus įmontuoti autonominiai sensoriniai davikliai, kurie nuolat matuos tuo metu avilyje esančią temperatūrą, drėgmę bei įvairius akustinius signalus.

Skaitmeninių inovacijų dirbtuvės „ART21“, reaguodamos į nuolat atsirandančias naujas koronaviruso mutacijas, ėmėsi ambicingo projekto – sukurti unikalią dirbtiniu intelektu ir matematinio modeliavimo technologijomis paremtą SARS-CoV-2 genomo evoliucinės raidos prognozavimo sistemą. Tokiu būdu lietuvių kuriama technologija pasitelkdama duomenų bazėse sukauptus duomenis gebės pati prognozuoti šio viruso genomo kitimo eigą ir tendencijas. Ką tik baigėsi sistemos „mokymosi“ etapas, po kurio rezultatai džiuginantys – tikslumas siekia net 99 proc. Jei po antrojo technologijos vystymo rezultatai išliks ne žemesni nei 80 proc., Lietuva galės didžiuotis sukūrus pažangią technologiją, skirtą kovoti su COVID-19 virusu.

„Mūsų kuriama technologija leis veiksmingiau kontroliuoti pandemijos plėtros dinamiką. Remiantis gautais rezultatais testų ir vakcinų kūrėjai galės atlikti korekcijas savo gamyboje bei išvengti efektyvumo praradimo atsiradus naujoms viruso genomo mutacijoms. Tai ypač aktualu testų gamybos procese. Pavyzdžiui, gali atsitikti taip, kad žmogus sirgs koronavirusu ir jį toliau nešios, kadangi testai nesugebės jo aptikti ir klaidingai rodys neigiamus rezultatus. Todėl ši dirbtiniu intelektu ir didžiaisiais duomenimis pagrįsta technologija yra ypatingai aktuali, kol virusas nėra iki galo suvaldytas. Be to, tai yra puikus atvertų duomenų įgalinimo kuriant pažangius sprendimus net ir tokiuose sudėtinguose procesuose kaip ligų prevencija pavyzdys“, – teigė inovaciją vystančios įmonės „ART21” įkūrėjas ir direktorius Augustas Alešiūnas.

Žemės ūkio ir maisto inovacijų dirbtuvės „ART21” tapo sidabriniais pirmaujančios maisto inovacijų iniciatyvos Europos Sąjungoje „EIT FOOD“ partneriais. Tai išties įspūdinga, kadangi pilnateisiais „EIT FOOD“ nariais „ART21” tapo vos prieš kelis metus. Tai mažiausia pagal dydį šios organizacijos pilnateisė narė bei vienintelė tokį statusą turinti įmonė Baltijos šalyse. Tarp kitų pilnateisių šios organizacijos narių yra tokie žinomi vardai kaip „Siemens“, „Pepsico“, „Nestle“, „John Deere“, Kembridžo universitetas ir daugelis kitų.

„Didžiuojamės savo naryste ir augančiu statusu „EIT FOOD“ bendruomenėje. Tai didžiulis įvertinimas mums, nes būti šios bendruomenės nariu gali tik tada, jei kiti nariai mato tavo kuriamą vertę Europai ir jos žmonėms. „EIT FOOD“ yra ta vieta, kurioje bendraminčiai vieningai siekia kurti tvaresę ir inovatyvesnę Europą ir šio žemyno agromaisto sektorių“, – teigė „ART21” įkūrėjas ir generalinis direktorius Augustas Alešiūnas.

Praėjusiais metais Agromaisto forumas nustebino daugelį. Pirmąkart virtualiai dvi dienas vykęs forumas pritraukė daugiau nei 1 800 unikalių žiūrovų, iš kurių 500 buvo stebėtojai iš užsienio. Įdomu tai, kad vienas prisijungęs dalyvis vidutiniškai forume praleido daugiau nei 4 valandas. Pagrindiniai renginio organizatoriai skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ šiemet teigia, kad metas ambicijas paversti realiais veiksmais ir visoms pusėms susitarti dėl tvarios maisto tiekimo grandinės įgyvendinimo. Hibridinis „Agromaisto forumas 2021“ įvyks jau lapkričio 25 d.

„Žemės ūkio ir maisto sektorius neturi savo atskiros koncepcijos, todėl dažnai yra traktuojamas kaip atskira Pramonės 4.0 dalis. Vis dėlto, Lietuvoje sparčiai vyksta sektoriaus transformacija, neretai turinti ir pramonės penkis elementus. Šiomis sąlygomis svarbiausia tampa žmogaus ir technologijų sinergija, derinant žmogaus protą ir kūrybiškumą su technologijų efektyvumu. Turime apjungti verslo ir mokslo pastangas bei sukurti aiškią valstybės agromaisto sektoriaus viziją bei misiją ateinantiems dešimtmečiams ir parodyti to svarbą Lietuvos raidai. Tai ne tik leis kurti tvarią, sveiką aplinką žmogui, bet ir pritrauks į šį sektorių dideles investicijas bei skatins jaunimą mokytis agromaisto subtilybių ir kurti vertę Lietuvai regionuose“, – teigė forume kalbėsiantis VDU rektorius Juozas Augutis.

Karštą vasaros ketvirtadienį DFDS kelte „Athena“ Klaipėdos centriniame jūrų uosto terminale įvyko hibridinė tarptautinė konferencija „Skaitmeninė jūra 2021“. Skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ ir pirmaujančios Europos Sąjungoje maisto inovacijų iniciatyvos „EIT Food“ organizuota konferencija buvo pirmasis tokio lygio ir gylio renginys apie iššūkius ir skaitmenines galimybes, esančias jūroje, dvejopos transformacijos kontekste. Mėlynoji ekonomika, jos skaitmenizavimas, žalinimas bei tvarumo didinimas subūrė ypatingai platų tarpsektorinių politikos, verslo, mokslo ir socialinių organizacijų lyderių būrį pasisakyti, įsiklausyti ir ieškoti bendro požiūrio taškų. Aktyviai į konferenciją įsitraukė net trys – Aplinkos, Susisiekimo ir Energetikos – ministerijos, strateginės reikšmės valstybinės įmonės, agentūros bei rinkoje pirmaujančias pozicijas užimantys verslai.

Konferenciją atidariusi skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė pabrėžė, kad Žaliasis kursas ir skaitmeninimas su dideliais tikslais bei galimybėmis atsineša ir nemažai iššūkių, kuriuos reikės spręsti visiems drauge. Pavyzdžiui, Baltijos jūra yra ketvirta pagal užterštumą pasaulyje, ja gabenama 15 proc. viso pasaulio krovinių. Vis dėlto, apie mėlynąją ekonomiką kaip vieną iš Žaliojo kurso sričių, kuri neabejotinai turi pasinaudoti pažangiomis ir inovatyviomis skaitmeninimo galimybėmis, Lietuvoje vis dar kalbama nepakankamai, nors šis sektorius kuria nemažai darbo vietų ir turi be galo didelį potencialą.

Ar kada įsivaizdavote politikos, verslo, valstybinių įmonių bei mokslo lyderius drauge diskutuojančius laive bei interaktyviomis skaitmeninėmis priemonėmis įtraukiant diskusijas tiesiogiai stebinčius žiūrovus kartu brėžiančius ir valstybė apsvarstymui siūlančius konferencijos metu sudėliotus Lietuvos mėlynosios ekonomikos kelrodžio tikslus? Konferencijos „Skaitmeninė jūra“ organizatoriai sau išsikėlė tikrai ambicingą uždavinį ir yra pasirengę neapsiriboti tik aukšto lygio diskusijomis. Taip pat konferencijos metu bus siekiama pateikti dalyvių ir žiūrovų sudėliotas potencialias kryptis, kurios galėtų būti diskusijų orientyras priimant Lietuvos mėlynosios ekonomikos sprendimus. Konferencija įvyks jau šį ketvirtadienį. Visi, norintys ją stebėti nemokamai, yra kviečiami registruotis.

Konferencijos pradžioje – Europos skaitmeninių inovacijų centro startas

Praėjusiais metais agromaisto, energetikos ir pramonės lyderių įkurtas konsorciumas konkurse buvo įvertintas geriausiu bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Komisijai nominuotas tapti Lietuvos Europos skaitmeninių inovacijų centru Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui. „Skaitmeninės jūros“ konferencijos metu šio Europos skaitmeninių inovacijų centro „EDIH Lithuania.lt“ steigėjai oficialiai paskelbs apie šio centro veiklos pradžią!

Liepos 3–4 d. vyko pirmasis Baltijos šalyse virtualus „Skaitmeninės jūros“ hakatonas, kurio dalyviai kūrė ir teikė inovatyvius pasiūlymus, galinčius išspręsti šiandienines Baltijos jūros akvakultūros problemas.

Sprendimus vertino tarptautinė žiuri, kuri išrinko nugalėtojus Pažangiausio sprendimo, Stipriausios idėjos ir „Nuo balto lapo iki sprendimo“ kategorijose. Pastarojoje grupėje buvo renkama komanda, hakatono metu parodžiusi didžiausią pažangą nuo sprendimo idėjos iki prototipo. Kiekvienos kategorijos nugalėtojai buvo apdovanoti 4000 eurų piniginiu prizu.

Pirmąkart Baltijos šalių istorijoje susivieniję trys šio regiono „EIT FOOD“ centrai „AgriFood Lithuania DIH“, Rygos Technologijų universitetas bei Tartu Biotechnologijų parkas kartu organizuoja išskirtinį skaitmeninių inovacijų centro iš Lietuvos inicijuotą tarptautinį nuotolinį hakatoną „HACK DigitalSea‘21”. Organizatoriai skirtingose kategorijose dėl 12 000 eurų prizinio fondo kviečia dalyvauti tiek dar tik idėjų ieškančius studentus, tiek ir patyrusias startuolių komandas. Registracija jau prasidėjo ir tęsis iki birželio 27 d. HACK DigitalSea’21 vyks liepos 3–4 dienomis.

Susivienijo Baltijos valstybių Aplinkos ministerijos

Temos aktualumą patvirtina aktyvus visų Baltijos valstybių valdžios hakatonui skiriamas dėmesys. Oficialiais renginio partneriais tapo Aplinkos ministerijos iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos. Taip pat Lietuvos energetikos ministerija.

Sėkmingiausios agro ir maisto inovacijų dirbtuvės Baltijos šalyse „ART21” svarsto plėstis ar net iškelti visą savo skaitmeninių technologijų kūrimo padalinį į vieną iš Lietuvos regionų. Šiuo metu pripažinti inovatoriai ieško tam tinkamos vietos, kur galėtų būti kuriamos bei vystomos technologijos, rengiami įvairaus pobūdžio renginiai, seminarai ar susitikimai su ūkininkais. Tikimasi, kad naujai įkurtame technologijų kūrimo centre įgyvendintų projektų vertė per penkerius metus viršys 40 milijonų eurų. Įmonės vadovybė priimti sprendimą, kur investuoti, planuoja artimiausiu metu.

Tikslas – kurti technologijas arčiau galutinių vartotojų

Praėjusiais metais įmonės, „Financial Times“ remiamos Europos technologijų naujienų platformos „Sifted“ įtrauktos į Lietuvos TOP startuolių sąrašą, „ART21” įkūrėjas ir generalinis direktorius Augustas Alešiūnas teigia, kad pagrindinis noro kraustytis ir savo gamybinę veiklą plėsti bei vystyti regione tikslas – kurti technologijas arčiau galutinių vartotojų: ūkininkų ar agromaisto įmonių.

Lietuva gali tapti agromaisto sektoriaus skaitmenizacijos lydere Europoje, tačiau turi imtis aktyvių veiksmų ir ieškoti tinkamų modelių jau dabar, jei nenori likti besivejančiųjų vaidmenyje. Tokios mintys skambėjo praėjusią savaitę Lietuvos ekonomikos konferencijoje vykusioje skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ ir „EIT FOOD“ inicijuotoje diskusijoje. Jos metu ekspertai iš visos Europos bei valdžios atstovai aptarė žemės ūkio ir maisto sektoriaus perspektyvas Lietuvoje bei apžvelgė situaciją Senajame žemyne.

Laikas tartis dėl skaitmenizavimo modelių Lietuvoje

Skaitmeninės technologijos yra reikalingos kaip pagalbinis instrumentas agromaisto sektoriaus verslams. Agromaisto inovacijų dirbtuvių „ART21” įkūrėjas Augustas Alešiūnas teigia, kad pačių technologijų kaip tokių nereikia nei ūkininkams, nei maisto pramonei, tačiau jei bus matoma jų sukuriama pridėtinė vertė, jos bus perimamos ir naudojamos. Jo nuomone, nepaisant to, kad šiuo metu daug kalbama apie pažangias technologijas, masinio jų naudojimo žemės ūkio ir maisto sektoriuje vis dar nėra.

Statistika byloja įspūdingus faktus – 2020 m. į žemės ūkio ir maisto sektoriaus skaitmenines technologijas buvo investuotoja daugiau nei 26 mlrd. JAV dolerių arba tiek, kiek buvo investuota per praėjusius dešimt metų kartu sudėjus. Dar įspūdingiau gali skambėti faktas, kad apie pusę šių investicijų pritraukė viso labo penkiolika įmonių, rašoma pranešime. Ką tai sako apie agromaisto skaitmeninių technologijų sektorių šiandien ir jo netolimą ateitį?

Ženklai pozityvūs

Stambios, o ne išskaidytos investicijos į įmones rodo sektoriaus brandą ir jame veikiančių įmonių pasirengimą imtis sprendimų, kurie maisto sektorių netolimoje ateityje gali pakeisti neatpažįstamai. Be to, šį procesą neišvengiamai paskatino pandemija, kuri išryškino buvusias problemas maisto tiekimo grandinėse, darbo jėgos pasiūloje ir pan. Skaitmenizacijos, automatizacijos ir robotizacijos reikšmę suvokė visi sektoriaus veikėjai nuo ūkininkų iki maisto perdirbėjų ar gamintojų. Be to, visuomenė tam taip pat pradėjo skirti daugiau dėmesio nei anksčiau. Kaip žinoma, investicijos ateina ten, kur tam yra didžiausias rinkos poreikis ir atitinkami žmonių lūkesčiai.

Dvejopa transformacija – skaitmenizacija ir Žaliasis kursas – neišvengiamybė, kuri palies visus sektorius. Su tuo tiesiogiai susidursime kiekvienas iš mūsų. Europos Sąjungoje vykstančią transformaciją ypatingai pajaus žemės ūkio ir maisto sektorius, kuris per artimiausią dešimtmetį turės įveikti milžiniškus iššūkius. Siekiama, kad iki 2030 m. žemės ūkyje naudojamų pesticidų kiekis būtų sumažintas perpus, o trąšų – 20 proc. Maisto nuostoliai privalės sumažėti dvigubai ir net ketvirtadalis visų ūkių ES turės tapti ekologiniais. Visi šie tikslai be efektyvios sektoriaus skaitmenizacijos yra nepasiekiami. Apie esančią situaciją, pasiūlymus ir agromaisto sektoriuje reikalingus sprendimus buvo diskutuojama Lietuvos verslo forume vykusioje diskusijoje „Kam (ne) naudingi skaitmenizacijos iš Žaliojo kurso tikslai: verslui ar visuomenei?“.

Apie atsakomybės prisiėmimą

Žaliasis kursas ir su tuo susiję pokyčiai sukelia daug diskusijų tarp dirbančiųjų agromaisto sektoriuje. „Dojus“ įmonių grupės vadovo Donato Dailidės teigimu, pagrindiniai klausimai yra susiję su įgyvendinimu lokaliame lygmenyje. Ką tai reikš? Kokia forma tai bus įgyvendinama? Ir, svarbiausia, kas už tai turės sumokėti: vartotojai, ūkininkai ar valstybė? D. Dailidė pažymėjo, kad šiandien žemės ūkio sektoriuje jau turime komerciškai atsiperkančias pažangias technologijas, tačiau bus reikalingi ir tvarumą didinantys sprendimai, kurie trumpalaikėje perspektyvoje piniginės naudos gali nesuteikti. Be to, ūkininkai patirs nemažas sąnaudas rengiant dirvožemį perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo.

COVID-19 keičia nusistovėjusias taisykles ir kuria naują realybę, kuri pasibaigus pandemijai gali subliukšti. Paaiškės, jog dalis sprendimų buvo daromi inertiškai ar spontaniškai ir rinkai jų tiesiog nebereikės. Dėl to rizikos kapitalo fondai, investuotojai ir verslo angelai praras daugybę pinigų, o tai, labai tikėtina, paveiks ir mūsų visų ekonomiką. Vis dėlto, kaip ir kiekvienas istorijoje buvęs burbulas jis po savęs paliks ir labai teigiamų pasekmių mūsų ateičiai. Pavyzdžiui, buvo laikas, kada apie internetą kalbėjo visi nuo taksisto iki Karalienės, nors didžioji dalis apie tai kalbančiųjų juo net nesinaudojo.

Tada, 2000 m., kilo interneto burbulo krizė – didžioji dalis technologinių kompanijų paprasčiausiai bankrutavo, o investuotojai prarado pinigus. Tuo metu viskas, kas prasidėdavo „www“, atrodė labai įkvepiančiai, tad investiciniai sprendimai dažnai buvo pagrįsti emocijomis, o ne racionalumu. Vis dėlto, ar įsivaizduojate šiandieninį gyvenimą be interneto, naršyklės ar socialinių tinklų?

Daugiausia kompetencijos pramonės, agro-maisto ir energetikos sektoriuose Lietuvoje vienijančio konsorciumo iniciatyvą „EDIH4IAE.lt”, ekspertų komisija įvertinusi visus kandidatus, pripažino geriausia ir labiausiai atitinkančia Lietuvos interesus teikti skaitmeninės transformacijos paslaugas Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono verslo subjektams. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) inicijuotą Europos skaitmeninių inovacijų centrą „EDIH4IAE.lt“ Europos Komisijai nominavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Ministerija, nominuodama šį Europos skaitmeninių inovacijų centrą geriausiu tarp kitų kandidatų Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione, patvirtino jo sektorinę prioritetizaciją – centro paslaugos bus teikiamos išskirtinai pramonės, agro-maisto ir energetikos sektoriuose veikiantiems subjektams.

Lapkričio 26–27 dienomis vykęs didžiausias Lietuvoje tarptautinis „Agro-maisto forumas 2020“ pritraukė daugiau nei 1 200 žiūrovų, kurie dvi dienas skyrė savo dėmesį naujausių agro-maisto sektoriaus aktualijų, skaitmeninimo potencialo ir ateities perspektyvų COVID-19 kontekste aptarimui. Taip pat viso forumo metu akcentuota skirtingų ekosistemos veikėjų bendradarbiavimo svarba siekiant tvarių sprendimų.

ES ir Lietuvos ambicijos

Europos Sąjunga yra išsikėlusi ambicingus tikslus kurti tvaresnę, žalesnę ir sveikesnę aplinką sutrumpinant maisto tiekimo grandinę, sumažinant naudojamų pesticidų kiekį bei galiausiai tampant neutraliu klimatui regionu. Visi šie tikslai, forume dalyvavusių Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovų teigimu, yra neįmanomi be skaitmeninės ir žaliosios agro-maisto sektoriaus transformacijos, kuri gali ambicingus Europos siekius paversti realybe.

Žemės ūkis artėja prie esminių permainų: ES Žaliasis kursas, bendrosios žemės ūkio politikos reforma, skaitmeninimas bei atsakas į COVID-19 pandemijos krizę iš pagrindų pakeis suvokimą apie žemės ūkio ir maisto pramonės našumą, tvarumą ir technologijas. Svarbiausios sektoriaus tendencijos bus išsamiai aptartos tarptautiniame „Agro-maisto forume 2020“, kuris lapkričio 26–27 d. vyks nuotoliniu būdu. Renginys skirtas verslui, sprendimų priėmėjams, ūkininkams bei visiems, besidomintiems šios srities perspektyvomis. Dalyvavimas konferencijoje yra nemokamas, tačiau dėl riboto galinčių prisijungti žmonių kiekio būtina išankstinė registracija.

Renginio organizatoriai – skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania“ bei Europos Parlamento (EP) biuras Lietuvoje pabrėžia, kad šiuo metu priimami sprendimai nulems šalies ir viso regiono žemės ūkio ir maisto pramonės ateitį ilgam laikui. „Spalio pabaigoje Europos Parlamentas balsavo už tai, kad ES žemės ūkio politika nuo 2023 m. būtų lankstesnė, tvaresnė ir atsparesnė krizėms. Europarlamentarai sieks, kad reikšminga paramos dalis būtų skirta kovai su klimato kaita ir biologinei įvairovei užtikrinti. Jau anksčiau Parlamentas pasisakė už sprendimus, mažinančius trąšų ir antibiotikų naudojimą maisto gamyboje, sutrumpinančius maisto tiekimo grandinę. Artimiausiu metu Europą turėtų pasiekti ekonomikos gaivinimo fondo lėšos, kurios gali tapti pagrindu transformacijai link tvaresnio žemės ūkio ir maisto gamybos“, – sako EP biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė.

Registracijų gausa į nuotolinį „Agromaisto forumą 2020“ “, kuris vyks lapkričio 26–27 dienomis, nustebino pačius renginio iniciatorius – skaitmeninių inovacijų centrą „AgriFood Lithuania“ ir Europos Parlamento biurą Lietuvoje. Organizatoriai primena, kad dalyvavimas forume yra nemokamas, tačiau dėl riboto galinčių prisijungti žmonių kiekio būtina išankstinė registracija.

Pandemija – nauja galimybė

Nors šių metų renginio programoje COVID-19 tema neišvengiama, forumo pranešėjai siūlo kitokį požiūrį į pandemiją. „Tai ne grėsmė išnykti, tai galimybė išnaudoti skaitmeninimą žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių transformacijai. Tam dabar yra puikios sąlygos. Pirmiausia, patys ūkininkai suprato, kaip stipriai jie yra priklausomi nuo neautomatizuotų ir archajiškų sprendimų. Be to, Europos Sąjunga dabar siūlo realią ir apčiuopiamą paramą ūkiams ir verslams, norintiems judėti pažangos keliu. Galiausiai, Europos visuomenės pasąmonėje matomas psichologinis lūžis – žmonės ne tik palaiko, bet ir reikalauja sprendimų, kurie kurtų tvaresnę, sveikesnę ir pažangesnę ateitį“, – teigia pagrindinį pranešimą forume pristatysiantis skaitmeninių inovacijų įmonės „ART21“ generalinis direktorius Augustas Alešiūnas.

Skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania“ kartu su tarptautiniais partneriais paskelbė registracijos pradžią į regioninį virtualų dviejų dienų hakatoną „HACK AgriFood’20“, kuris vyks lapkričio 21–22 dienomis. Hakatono dalyviai galės rinktis vieną iš 18 pateiktų realių šių dienų agro-maisto sektoriaus iššūkių šešiose skirtingose kategorijose

Dvi dienas truksiančiame hakatone inovatoriai iš Lietuvos ir kaimyninių valstybių nežengę kojos iš namų turės galimybę gauti patyrusių tarptautinių ekspertų patarimus, pristatyti savo idėją tarptautinio agro-maisto forumo metu, laimėti solidų piniginį prizą bei dalyvauti specialiai dalyviams paruoštoje interaktyvioje pramoginėje dalyje.

Pirmąkart istorijoje rengiamas net 2 mėnesių trukmės virtualus tarptautinis hakatonas „HACK AgriFood‘20“, skirtas atsakyti į COVID-19 mestus iššūkius, išspręsti realias agromaisto įmonių problemas ir parduoti sprendimus užduotis pateikusioms kompanijoms. Šiuo metu įmonės iš skirtingų Europos valstybių jau yra pateikusios devynis iššūkius keturiose pagrindinėse kategorijose: Lokalūs maisto tiekimo tinklai, Šalutinių maisto produktų panauda, Išmanesnis maisto pakavimas ir Tiesioginio maisto pristatymo sprendimai.

Tarptautiniu mastu žinomas ekspertas Grigoris Chatzikostas, vertindamas „HACK Agrifood’20“ hakatoną ir jo perspektyvas, teigė, kad COVID-19 išbandė mūsų maisto sistemų atsparumą. Be to, tai paskatino naujų technologijų pritaikymą. Anot eksperto, „HACK Agrifood’20“ yra bendradarbiavimo erdvė, kurioje startuoliai, ūkininkai ir maisto gamintojai gali praktiškai spręsti pandemijos mestus iššūkius. G. Chatzikostas mano, jog šis net du mėnesius truksiantis renginys taps postūmiu tiek Lietuvos, tiek ir Europos ekosistemoms judėti greičiau ir po krizės tapti dar stipresnėms.

Agro ir maisto technologijų įmonė ART21, „SMART IT cluster”, koordinuojantis skaitmeninių inovacijų centrą „AgriFood Lithuania”, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos inovacijų centras, Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas ir Lietuvos energetikos institutas penktadienį Kaune pasirašė sutartį ir įsteigė konsorciumą, kuris sutelks pajėgas įgyvendindamas iniciatyvą „Pramonės, žemės ūkio ir energetikos sektorių skaitmeninė transformacija Lietuvoje” (kitaip – EDIH4IAE.LT). Tai – pirmasis Lietuvoje didžiausius šių sričių kompetencijų centrus vienijantis konsorciumas, kuriuo numatoma sukurti europinio lygio ir pripažinimo skaitmeninių inovacijų centrą.

Proveržis mokslo ir verslo bendradarbiavimo srityje. Konsorciumas sieks Vidurio ir vakarų Lietuvos regione paskatinti pramonės, žemės ūkio, maisto ir energetikos sektorių skaitmeninę transformaciją. Nors šiuo metu šiame regione veikia didelė dalis šalies pramonės, tačiau skaitmeninių technologijų teikiamus konkurencinius privalumus išnaudoja nedaug įmonių. Skaitmeninių inovacijų centre bus dalijamasi praktine skaitmeninių technologijų diegimo patirtimi, vykdomi skaitmeninimo ir inovaciniai auditai, kuriami įmonių tinklai ir pan. Prioritetas bus teikiamas didelio našumo kompiuterių, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo diegimui. Paslaugų kryptys apims tiek verslą, tiek viešąjį sektorių.

Iki šiol nėra sukurtos vieningos matavimo sistemos, kuri galėtų tiksliai atsakyti į klausimą, kiek stipriai Lietuva yra pažengusi agromaisto skaitmenizacijos srityje ir kaip ji atrodo tarptautiniame kontekste. Vis dėlto, akivaizdu, kad mūsų šalyje šios technologijos nėra intensyviai naudojamos.

Lietuvoje pradeda didėti susidomėjimas skaitmeninių inovacijų centrais (SIC). Prie to neabejotinai prisidėjo Europos Sąjungos politika, kuri skaitmeninimą nurodė kaip vieną iš savo pagrindinių prioritetų. Tačiau kas tie skaitmeninių inovacijų centrai ir kodėl tai puiki galimybė agromaisto sektoriui?

ART21 sukurta inovatyvi hiperspektrinių duomenų analizės technologija, skirta tvaraus žemės ūkio skatinimui, laimėjo „Naujojo knygnešio 2020“ konkursą Aplinkos ir žaliosios energijos kategorijoje bei atstovaus Lietuvai pasauliniame skaitmeninių sprendimų konkurse„World Summit Awards“.

„Didžiuojamės šiuo įvertinimu, nes tai mums suteikė galimybę atstovauti Lietuvai pasauliniame „World Summit Awards“ konkurse. Tikime, kad ši pažangi technologija leis stipriai sumažinti naudojamų pesticidų kiekį žemės ūkyje ir padės Europos ūkininkams įgyvendinti Europos Komisijos „Žaliojo susitarimo“ iniciatyvoje iškeltus tikslus“, – po įteikto apdovanojimo teigė įmonės įkūrėjas ir vadovas Augustas Alešiūnas.

Džiaugiamės galėdami pranešti apie pasirašytą ilgalaikio bendradarbiavimo susitarimą su nauju verslo partneriu – išskirtiniu Kroatijos austrių ūkiu „Platforma Aqua“.

Tai vienintelis austrių augintojas Šibeniko – Knino regione, kuris per pastarąjį dešimtmetį įdarbino pagalbinį personalą ir valdo net aštuonias austrių fermas, kuriose per metus užauginama apie 400 t. moliuskų. Mūsų naujieji partneriai į austrių auginimą žiūri kaip į didelę pridėtinę vertę galintį atnešti verslo projektą. Tai – labai neįprasta Kroatijoje, kurioje dominuoja iš kartos į kartą paveldimos austrių fermos, prižiūrimos tik kelių artima giminyste susijusių asmenų ir apsiribojančios 50 t. produkto per metus.

Lietuviai kuria dirbtiniu intelektu paremtą technologiją, kuri gali pakeisti nusistovėjusią Europos moliuskų rinkos tvarką. Ši mūsų tautiečių siūloma inovacija užtikrins platų ir efektyvų austrių kokybinių parametrų įvertinimą, kuris šiandien nėra galimas dėl technologinės pasiūlos pasaulyje vakuumo ir ribotų laboratorinių tyrimų tiekėjams. „Mūsų tikslas – sukurti technologiją, kuri leis visiems austrių tiekimo grandinės dalyviams tiksliai žinoti ne tik jų turimų austrių maistines savybes, bet ir užkirs kelią ant stalo patekti produktui, prisotintam sunkiųjų metalų ar užsikrėtusiam bakterijomis ir virusais. Būtent nuo to, o ne galimai pasenusių austrių, dažniausiai yra sunegaluojama“, – teigė praėjusią savaitę į „Financial Times“ remiamos technologinių naujienų platformos „Sifted“ sudarytą geriausių Lietuvos startuolių sąrašą patekusios įmonės „ART21“ įkūrėjas ir vadovas Augustas Alešiūnas.

Ši inovacija jau sulaukė tarptautinės agro-maisto technologijų bendruomenės dėmesio, kai įveikė ne vieną konkuruojantį projektą „Eurekos“ fondo finansavimui gauti. Specialistus ir austrių gurmanus domina tai, kad ši technologinė naujovė gali prisidėti prie europietiškos kilmės austrių populiacijos didinimo. Kaip pasakojo įmonės „ART21“ vadovas A. Alešiūnas, šiuo metu rinkoje didžiausią dalį sudaro invazinės kilmės austrės, nes europietiškosios beveik išnyko dėl jas užklupusių ligų. Tikimasi, kad lietuvių startuolio kuriama dirbtiniu intelektu pagrįsta programinė įranga parems vietinės kilmės European Flat austrių populiaciją atkurti siekiančius ūkininkus, kurių sėkmę šiandien stipriai riboja nepakankami resursai tirti didelius auginamų austrių kiekius.

Agro ir maisto inovacijų dirbtuvės „ART21” buvo įtrauktos į Lietuvos TOP startuolių sąrašą, kurį sudarė „Financial Times“ remiama Europos technologijų naujienų platforma „Sifted“.

„Šis įvertinimas nebuvo lauktas ar tikėtasis, tačiau labai malonus. Tai rodo, kad mūsų kuriama verte tiki pažangių technologijų stebėtojai iš viso pasaulio. Taip pat tai yra labai motyvuojantis įvertinimas visos įmonės darbuotojams. Neabejoju, jog per keletą ateinančių metų galėsime pasidžiaugti didžiuliu proveržiu skaitmenizuojant agromaisto sektorių tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų“, – sužinojęs apie įvertinimą teigė „ART21” įkūrėjas ir generalinis direktorius Augustas Alešiūnas.