Projektas:

Iššūkiai

Pastarojo dešimtmečio proveržiai skaitmeninėse technologijose ir žemės ūkio inovacijose ūkininkams suteikia vis daugiau galimybių pereiti prie ekonomiškai efektyvesnių ir aplinkosaugos aspektu tvaresnių veiklos vadybos principų. Neatskiriama šių principų dalis yra efektyvi ir šiuolaikiška informacijos vadyba, o patogi ir savalaikė prieiga prie veiklai aktualių informacinių išteklių, žinių bazės, įrankių jų valdymui bei realizavimui praktikoje yra būtina siekiant įgalinti Lietuvos ūkininkus ir didinti šalies žemės ūkio sektoriaus rezultatyvumą.

Šiuo metu valstybinių institucijų teikiamos viešosios atviros prieigos informacinės sistemos sudaro galimybes ūkininkams ir kitiems suinteresuotiesiems prieigai prie įvairios žemės ūkio veiklos planavimui aktualios informacijos, tokios kaip dirvožemio tipas, granuliometrinė sudėtis, našumas, pasėlių tipas, susijusios apsauginės zonos ir kt. Tačiau tokios viešosios atviros prieigos sistemos neteikia galimybės neprofesionaliam vartotojui interaktyviai dirbti su šia informacija žemės ūkio veiklų planavimo ir įgyvendinimo tikslais. Jos taip pat turi ribotas galimybes duomenų integracijai su trečiųjų šalių teikiamais duomenimis, tokiais kaip reguliariai palydovinių Žemės stebėsenos sistemų teikiamais atviros prieigos duomenimis. Kompleksinė skirtingų GIS duomenų integracija įgalintų ūkininkus gauti agreguotą ir visapusišką, ūkio veiklai aktualią, informaciją bei pasėlių stebėsenos rodiklius, tačiau tokio pobūdžio ūkininkams pritaikytų atviros prieigos platformų šiuo metu nėra.

Šiuolaikiniam ūkiui aktualu ne tik žinoti jo valdomų laukų specifiką ar stebėsenos rodiklius, bet ir gebėti pasinaudoti pažangiais, mokslinėmis arba gerosios praktikos žiniomis grįstai analizės modeliais, skaičiuoklėmis ir rekomendacijų sistemomis. Šiuo metu ūkininkai turi labai ribotas galimybes naudotis naujausiais tyrimais paremtus modelius planuojant agrocheminių priemonių taikymą ūkiuose, vertinant rizikos faktorius ar formuojant prevencinių veiksmų planus. Pažangūs tokio pobūdžio modeliai pasižymi kompleksiškumu ir išsamių realių ūkio duomenų poreikiu, kas apsunkina ūkininkams skirtos žinių bazės formavimą, jos sklaidą ir pažangių ūkio vadybos principų plėtrą.

Taip pat kai kurios su žemės ūkio veiklomis susijusios sritys dar nėra pakankamai skaitmenizuotos. Viena iš jų – ūkio produkcijos realizavimo procesų valdymas. Parduodamas savo pagamintą produkciją perdirbimo, supirkimo ar eksporto įmonėms šiuolaikinis Lietuvos ūkininkas dažniausiai palydimąją dokumentaciją iš šių įmonių gauna spausdintine forma. Tai apima visą produkcijos pardavimo procesų dokumentaciją – sutarčių sudarymą ir pasirašymą, priėmimo-perdavimo aktų išrašymą ar parduotos produkcijos tyrimų (klasės nustatymo atveju) rezultatų gavimą. Apsikeitimas šiais spausdintiniais dokumentais vyksta paštu arba fiziškai, dėl ko ūkininkas patiria papildomų nepatogumų ir laiko sąnaudų. Sparčiai besiplėtojančių žemės ūkio inovacijų kontekste svarbu paminėti ir tai, kad norėdamas šiuolaikiškai valdyti šią dokumentaciją ūkininkas turi susivesti informaciją į savo naudojamas informacines sistemas rankiniu būdu bei patiria sunkumų ją vėliau naudojant sudėtingesnių ūkio procesų stebėsenai ir valdymui. Pagrindinė tokios situacijos priežastis – ūkio produkcijos realizavimo įmonės naudojasi skirtingomis vidinės dokumentacijos sistemomis ir dėl ribotų išteklių bei siauros specializacijos neturi galimybių sistemingai ir saugiai tiekti šiuos dokumentus skaitmenine forma ūkininkui. Vientisa, bendrus standartus naudojanti atviros prieigos skaitmeninė sistema, kuri gebėtų deramai, patogiai ir saugiai agreguoti dokumentaciją teikiamą iš visų elevatorių bei įmonių su kuriomis bendradarbiauja ūkininkas reikšmingai prisidėtų prie pastarojo informacinių poreikių tenkinimo bei įgalintų efektyviau planuoti ir valdyti ūkio procesus.