Projektas:
Inovatyvios javų ligų latentinėje fazėje nustatymo metodikos bei kompleksinės ligų prognozavimo ir kontrolės sistemos sukūrimas
Iššūkiai
Augalų apsaugos priemonių aspektas yra viena svarbiausių Europos žemės ūkio sektoriaus sričių. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/128/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo pabrėžiama, kad augalų apsauga turi būti pagrįsta integruota kenksmingųjų organizmų kontrole, pirmenybę teikiant tiems metodams, kurie kelia mažiausią grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai. Integruotosios kenkėjų kontrolės bendruosiuose principuose akcentuojama, kad turi būti vykdoma kenksmingų organizmų stebėsena naudojant tinkamus metodus ir priemones, apimančias moksliškai pagrįstus įspėjimus, prognozes ir ankstyvos diagnozės sistemas. Prioritetas turi būti skiriamas kenksmingųjų organizmų prevencijai, o cheminius augalų apsaugos produktus skatinama naudoti tik esant kraštutinei būtinybei.
Žemės ūkio augalų apsauga nuo kenksmingųjų organizmų (ligų ir kenkėjų) yra neišvengiama žemdirbystės dalis, turinti lemiamos įtakos augalininkystės produktų gamybos rentabilumui bei pagamintų produktų kokybei. Derliaus nuostoliai dėl kenksmingų organizmų veiklos kasmet siekia 10-15 proc. Laiku neidentifikavus ligos ir nenaudojant apsaugos priemonių, prarandama iki 50 proc. derliaus. Vizualiai ligos požymiai augaluose nustatomi tada, kai augalai jau pažeisti, o tai neišvengiamai reiškia būsimo derliaus nuostolius. Teisingam ligos identifikavimui reikalingos fitopatologijos žinios, tačiau net ir turint tinkamą kvalifikaciją bei patirtį, prognozuoti ligas yra sudėtinga, todėl pasėliai apdorojami fungicidais profilaktiškai, nelaukiant ligos protrūkio. Deja, tai ne visada yra optimaliausias ir ekonomiškiausias būdas. Sėkmingai augalų ligų kontrolei ir saugios aplinkos išsaugojimui reikia naujų technologinių sprendimų.
Tikslus ligos identifikavimas ir prognozavimas leistų ūkininkams išsaugoti derlių, o augalų apsaugos priemones naudoti tik kritiniu atveju ir dozuoti pagal būtinumą. Taip būtų gauta ekonominė nauda ūkininkui dėl sutaupytų chemikalų, kuro, darbo valandų ir užtikrinti darnios žemdirbystės principai: optimaliai naudojamos augalų apsaugos priemonės ir kuras, mažiau alinamas dirvožemis ir teršiama aplinka.
