Ar kada įsivaizdavote politikos, verslo, valstybinių įmonių bei mokslo lyderius drauge diskutuojančius laive bei interaktyviomis skaitmeninėmis priemonėmis įtraukiant diskusijas tiesiogiai stebinčius žiūrovus kartu brėžiančius ir valstybė apsvarstymui siūlančius konferencijos metu sudėliotus Lietuvos mėlynosios ekonomikos kelrodžio tikslus? Konferencijos „Skaitmeninė jūra“ organizatoriai sau išsikėlė tikrai ambicingą uždavinį ir yra pasirengę neapsiriboti tik aukšto lygio diskusijomis. Taip pat konferencijos metu bus siekiama pateikti dalyvių ir žiūrovų sudėliotas potencialias kryptis, kurios galėtų būti diskusijų orientyras priimant Lietuvos mėlynosios ekonomikos sprendimus. Konferencija įvyks jau šį ketvirtadienį. Visi, norintys ją stebėti nemokamai, yra kviečiami registruotis.

Konferencijos pradžioje – Europos skaitmeninių inovacijų centro startas

Praėjusiais metais agromaisto, energetikos ir pramonės lyderių įkurtas konsorciumas konkurse buvo įvertintas geriausiu bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Komisijai nominuotas tapti Lietuvos Europos skaitmeninių inovacijų centru Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui. „Skaitmeninės jūros“ konferencijos metu šio Europos skaitmeninių inovacijų centro „EDIH Lithuania.lt“ steigėjai oficialiai paskelbs apie šio centro veiklos pradžią!

„Šio centro įvertinimas ir nominavimas tapti Europos skaitmeninių inovacijų centru Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui parodo aiškų valstybės apsisprendimą, kad didžiausiu skaitmeninimo prioritetu šiame regione artimiausiu dešimtmečiu bus pramonės, agromaisto ir energetikos sektorių transformacija, kurių vieninga samplaika atneš didžiausią pridėtinę vertę Lietuvai tiek ekonomikos, tiek aplinkosaugos srityse. Džiaugiamės, jog šis startas įvyksta „Skaitmeninės jūros“ konferencijos metu, nes jūra yra iki šiol mūsų neišnaudota erdvė kurti pažangias technologijas. Tikiu, kad konferencija paskatins Lietuvą įvertinti ir investuoti į tvarios, žalios ir skaitmeninės mėlynosios ekonomikos kūrimą. Ateities projektų įgyvendinime sudėtingi skaitmeniniai sprendimai bus kritiškai svarbūs. Technologijų kūrėjų ekosistemos skatinimas mums leistų būti nebe technologijų importuotojais, bet eksportuotojais ir tam mes turime visas galimybes. Tereikia didesnės paskatos kurti ir testuoti technologijas čia, Lietuvoje, tiek inovatoriams, tiek ir galutiniams vartotojams“, – pasakojo vienas iš „EDIH Lithuania.lt“ steigėjų, skaitmeninių technologijų įmonės „ART21” įkūrėjas ir vadovas Augustas Alešiūnas.

Renginio metu – išskirtinė galimybė hakatono nugalėtojams

Praėjusį savaitgalį trys Baltijos valstybių „EIT Food“ centrai „AgriFood Lithuania DIH“, Rygos Technologijos universitetas ir Tartu BioTechnologijų parkas surengė tarptautinį „Skaitmeninės jūros“ hakatoną, kuriame jaunieji inovatoriai kūrė ir tobulino pažangius sprendimus, dalyvavo mentorystės sesijose bei buvo įsitraukę į kūrybines dirbtuves. Konferencijos metu dviejų kategorijų nugalėtojams – Stipriausios idėjos (nugalėtojai – „DronePlan“) ir Pažangiausio sprendimo (nugalėtojai – „PureOceans Technology“) – bus suteikta galimybė per 90 sekundžių pristatyti savo siūlomą idėją renginyje susirinkusiems investuotojams, politikos, mokslo ir verslo lyderiams bei virtualiems žiūrovams.

Kaip teigia konferencijos organizatoriai „AgriFood Lithuania DIH“, hakatonas nėra tik galimybė pasitikrinti savo idėją, pabendrauti su aukščiausio lygio ekspertais ar laimėti piniginį prizą. Hakatonas – motyvuotas šansas pakeisti pasaulį pačiu beprotiškiausiu sprendimu, tad jie, tikėdami ir palaikydami jaunuosius inovatorius, nori jiems suteikti neįkainojamą galimybę pristatyti save pasauliui garsiai ir matomai.

Šio hakatono idėją palaikė visų trijų Baltijos valstybių ministrai. „Jaunųjų inovatorių atrasti pažangūs sprendimai mums leistų tapti dar konkurencingesniais, nes nebūnant žaliais ir tvariais mes ne tik nesaugosime gamtos ir žmonių sveikatos, bet ir nesugebėsime sėkmingai varžytis su kitomis ES valstybėmis“, – teigė Lietuvos aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Tikslas – skirtingų sektorių sinergija mėlynojoje ekonomikoje

Baltijos jūroje iššūkių, kuriuos įveikti yra būtini pažangūs ir inovatyvūs sprendimai, netrūksta. Tai – ketvirta pagal užterštumą jūra pasaulyje, kuria transportuojama apie 15 proc. visų pasaulio krovinių. Be to, ji yra stipriai paveikta cheminių medžiagų ir eutrofikacijos, todėl dabar yra puikus metas tam pradėti skirti didesnį dėmesį bei išnaudojant skaitmeninimo ir Žaliojo kurso suteikiamas galimybes imtis ryžtingų veiksmų. Vienas jų – žaliojo uosto koncepcijos plėtojimas. Šiai temai bus skirta pirmoji konferencijos diskusija, kurioje mintimis dalysis aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Klaipėdos uosto Infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė, Premjerės patarėjas Darius Krinickas bei Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Kitas svarbus dėmuo – tvari akvakultūra, kuri yra reikšmingas žingsnis kokybiškesnio maisto link. Didėjantis plastiko kiekis vandenynuose neabejotinai veikia maisto sistemą ir daro reikšmingą įtaką gamtai bei mūsų gyvenimo kokybei. Apie šį iššūkį, jo sprendimo būdus bei ekonominį tvarios akvakultūros potencialą bus diskutuojama pirmaujančios Europos maisto inovacijų iniciatyvos „EIT Food“ diskusijoje.

Lietuva yra jūrinė valstybė ir tai ne tik kelia šaliai papildomų iššūkių, bet ir suteikią didžiulių galimybių. Viena iš jų – panaudoti jūrinę vėjo energetiką užtikrinant šalies energetinę nepriklausomybę bei Baltijos jūroje pastatytose vėjo elektrinėse pasigaminti daugiau elektros energijos nei ateityje potencialiai galėtų būti pagaminama, pavyzdžiui, nesaugioje Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, kad sėkmingas vėjo jūroje „įdarbinimas“ vietinei Lietuvos generacijai yra vienas svarbiausių Lietuvos žaliosios transformacijos atraminių polių garsiai kalba ir energetikos ministras Dainius Kreivys. Apie šių teiginių pavertimą kūnu, to efektyvumą ir rezultatą galutiniam vartotojui konferencijoje diskutuos energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, VDU rektorius Juozas Augutis, „Ignitis Renewables“ generalinis direktorius Aleksandr Spiridonov, „Contrarian Ventures“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Rokas Pečiulaitis bei l. e. p. Lietuvos energetikos agentūros direktorius Virgilijus Poderys.

Uostas suteikia nemažai konkurencinių pranašumų ir įgalina valstybę maksimaliai efektyviai ir tvariai išnaudoti viso transporto logistikos ekosistemą, tačiau tam padaryti reikalingi drąsūs, pažangūs ir aiškūs sprendimai, kurie nurodytų ilgalaikę vystymosi kryptį. Apie tai, kaip būtų galima efektyviai integruoti skirtingas transporto šakas į vieną tiekimo grandinę, diskutuos Lietuvos Respublikos susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė „Linas Agro Group“ valdybos pirmininko pavaduotojas Andrius Pranckevičius, „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, Lietuvos jūros krovos kompanijų asociacijos vykdomasis direktorius Robertas Valantiejus bei susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vadovas Vladislav Kondratovič.