lt

„ART21” vadovas Verslo forume: turime konkuruoti ne valstybės viduje, o globaliu mastu

Art21 @ 2021-03-09

Dvejopa transformacija – skaitmenizacija ir Žaliasis kursas – neišvengiamybė, kuri palies visus sektorius. Su tuo tiesiogiai susidursime kiekvienas iš mūsų. Europos Sąjungoje vykstančią transformaciją ypatingai pajaus žemės ūkio ir maisto sektorius, kuris per artimiausią dešimtmetį turės įveikti milžiniškus iššūkius. Siekiama, kad iki 2030 m. žemės ūkyje naudojamų pesticidų kiekis būtų sumažintas perpus, o trąšų – 20 proc. Maisto nuostoliai privalės sumažėti dvigubai ir net ketvirtadalis visų ūkių ES turės tapti ekologiniais. Visi šie tikslai be efektyvios sektoriaus skaitmenizacijos yra nepasiekiami. Apie esančią situaciją, pasiūlymus ir agromaisto sektoriuje reikalingus sprendimus buvo diskutuojama Lietuvos verslo forume vykusioje diskusijoje „Kam (ne) naudingi skaitmenizacijos iš Žaliojo kurso tikslai: verslui ar visuomenei?“.

Apie atsakomybės prisiėmimą

Žaliasis kursas ir su tuo susiję pokyčiai sukelia daug diskusijų tarp dirbančiųjų agromaisto sektoriuje. „Dojus“ įmonių grupės vadovo Donato Dailidės teigimu, pagrindiniai klausimai yra susiję su įgyvendinimu lokaliame lygmenyje. Ką tai reikš? Kokia forma tai bus įgyvendinama? Ir, svarbiausia, kas už tai turės sumokėti: vartotojai, ūkininkai ar valstybė? D. Dailidė pažymėjo, kad šiandien žemės ūkio sektoriuje jau turime komerciškai atsiperkančias pažangias technologijas, tačiau bus reikalingi ir tvarumą didinantys sprendimai, kurie trumpalaikėje perspektyvoje piniginės naudos gali nesuteikti. Be to, ūkininkai patirs nemažas sąnaudas rengiant dirvožemį perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo.

Yra nustatyta, kad apie pusė dirvų Lietuvoje turi mažai arba labai mažai fosforo ir kalio, tad sumažinti naudojamų trąšų kiekį gali būti pakankamai sudėtinga užduotis. „Agrokoncerno“ direktoriaus Edgaro Šakio nuomone, turime mūsų dirvą padaryti produktyvesne ir tai įmanoma tik pasitelkiant inovatyvias skaitmenines technologijas, kurios mums leis geriau pažinti savo dirvožemį ir jį išnaudoti tikslingiau. Jis džiaugėsi, kad Lietuvoje dirvos tyrimus atlieka daugiau nei dešimt įmonių, tad valstybė turėtų dar aktyviau skatinti ūkininkus išsitirti savo naudojamą žemę. Tai ne tik leistų ūkininkams sužinoti svarbią informaciją apie jų dirbamų plotų situaciją, bet ir suteiktų labai reikalingų duomenų efektyviam sumaniųjų technologijų įdarbinimui, o tai padėtų sumažinti naudojamus trąšų kiekius bei padidintų derlių.

Potencialas ir atvirumas

Viešojoje erdvėje pasigirsta idėjų bent jau trumpuoju laikotarpiu sumažinti dvejopos transformacijos reikalavimus mažesniesiems ūkiams. Vis dėlto, Lietuvos inovacijų centro Inovacijų ir paramos departamento vadovas dr. Artūras Jakubavičius siūlė nepadaryti tokios klaidos, kadangi toks sprendimas pridarytų kur kas daugiau žalos nei naudos. Atvirkščiai, jo nuomone, mažesniesiems ūkiams būtina skirti net didesnį dėmesį ir papildomai remti, kad galėtume būti tvarūs ir efektyvūs. Kaskadinis finansavimas, kai finansavimas vyksta per tarpininkus, kurie prisiima atsakomybę už investuotų lėšų efektyvumą ir veikia kaip gydytojai, sprendžiantys kam koks vaistas veiktų geriausiai, galėtų būti tinkama priemonė. Ją žemės ūkio ir maisto sektoriuje glaudžiai bendradarbiaudami su agromaistos klasteriais efektyviausiai galėtų išnaudoti skaitmeninių inovacijų centrai.

Anot LIC eksperto, ūkininkui reikia ne traktoriaus, o suartos dirvos. Todėl paslaugų skatinimas, kada ūkininkas galėtų užsisakyti jį dominančią inovatyvią paslaugą, pavyzdžiui, laukų skenavimą bepiločiais orlaiviais, kitą išmaniąją techniką su integruotais išmaniais sėjos valdymo modeliais, trąšų paskirstymu pagal poreikį ir kt., būtų sveikintinas dalykas. Be to, dr. A. Jakubavičius paragino mąstyti apie visą vertės kūrimo grandinę, o ne užsidaryti lokaliame mąstyme, kada pabrėžiame žalėjimą, bet ekologiško maisto parduotuvėje pomidoras įdedamas į plastikinį maišelį.

Skaičiuojama, kad inovatyvios skaitmeninės technologijos sukuria 7–15 proc. naudą. Tad jei pernai šiame sektoriuje buvo sugeneruota 2 mlrd. eurų pajamų, tai kiekvienas pakelto efektyvumo procentas šaliai atneštų papildomą 20 mln. naudą. Negana to, šiuo metu naudojami skaitmeniniai inovatyvūs įrankiai ženkliai prisideda prie chemizacijos mažinimo. Todėl vertėtų susimąstyti apie pažangių technologijų prieinamumo didinimą. „Būtina skaitmenines technologijas padaryti prieinamas visiems. Skaitmeninių inovacijų centrai yra EK sukurtas instrumentas, kurio tikslas – padėti tam vykti. Todėl juos reikia išnaudoti ir leisti jais naudotis visiems rinkos dalyviams, įskaitant pirminės grandinės veikėjus – ūkininkus“, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Lietuvos verslo forume vykusios diskusijos metu buvo atkreiptas dėmesys į konkurencijos suteikiamus privalumus ir kuriamą vertę. „Todėl labai svarbu, kad valstybė, remdama skaitmeninimą, nesukurtų valstybinių ar privačių monopolijų, nes būtent konkurencija yra į priekį vedantis variklis. Jei ūkininkas ar verslas negalės pasirinkti, iš ko pirkti norimas paslaugas ir konsultacijas ar privalės naudotis tik viena kieno nors sukurta sistema, mes susidursime su rimtu stagnacijos pavojumi“, – tikino Edgaras Šakys.

Būtina ilgalaikė valstybės strategija

„Kol kas Lietuvoje dar nesukūrėme aiškios agromaisto sektoriaus žalinimo ir skaitmeninimo strategijos – kelrodžio, kuriame atsispindėtų aiškūs prioritetiniai tikslai bei konkretūs žingsniai, kaip juos pasiekti. Jei mes pasirengtume tokią strategiją ir jos laikytumėmės penkis ar dešimt metų, mes patys save nustebintume“, – mintimis dalinosi Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagušinkas. Kelrodžio būtinumui ir jo kuriamai vertei pritarė visi diskusijos dalyviai.

Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė atkreipė dėmesį, kad kalbėdami apie sektoriaus skaitmeninimą turime nepamiršti tiek viešo, tiek ir privataus sektoriaus. Jei turėsime bendrą pasėlių deklaravimo sistemą ir teigsime, jog jau esame skaitmenizavę žemės ūkį, tai bus labai klaidingas požiūris. „Turime skaitmenizaciją vykdyti lygiagrečiai bei siekti visų kuriamų sistemų integracijos. Atviras dalinimasis duomenimis yra būtinas tam, kad mūsų startuoliai ir technologijų kūrėjai galėtų kurti dar efektyvesnius naujus sprendimus“, – įžvalgomis keitėsi skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ vadovė.

Diskusijos eigoje agromaisto sektoriaus atstovai atkreipė dėmesį į šiandien rengiamas sumanios specializacijos gaires, kuriose, jų nuomone, trūksta dėmesio žemės ūkio ir maisto sektoriui ir jam būtinai skaitmenizacijai. „Jeigu kalbėtume apie aukštos pridėtinės vertės ir galutinio produkto skatinimą, tai rengiamame dokumente žemės ūkio ir maisto sektorius yra mažai matomas. Norėtųsi glaudesnio bendradarbiavimo tarp Ekonomikos ir inovacijų bei Žemės ūkio ministerijų, kad būtų įtraukta daugiau ekspertų, dirbančių agromaisto sektoriuje“, – pastebėjo „LitMEA“ direktorius Giedrius Bagušinskas.

Agromaisto sektoriaus ekspertai neabejoja, kad parengtas kelrodis galėtų išspręsti ir atsakyti į daugelį klausimų. Būtų aiškiai nuspręsta ir reglamentuota, kam valstybėje priklauso skaitmenos ir išmaniųjų technologijų kūrimo žemės ūkyje skatinimas ir priežiūra. Nors Lietuva neturi naudingų iškasenų, bet tikrai turi išskirtinai intelektualius žmones, kurių potencialą, diskusijos dalyvių nuomone, mes turėtume išnaudoti kurdami progresyvius skaitmeninius sprendimus, kuriuos vėliau būtų galima sėkmingai eksportuoti ir į užsienio rinkas. Lietuvos potencialu tapti skaitmeninių technologijų kūrimo šalimi neabejoja nė vienas diskusijoje dalyvavęs ekspertas.

„Jau turime sukurtų puikių ir unikalių skaitmeninių technologijų tokių kaip mobili skraidanti augalų tyrimų laboratorija, tačiau tokios technologijos išvystymui iki sėkmingo komercializavimo užsienio rinkose dar trūksta lėšų. Manau, kad agromaisto inovatyvių skaitmeninių technologijų kūrėjai galėtų susilaukti didesnio tikslinio dėmesio iš abiejų – Žemės ūkio bei Ekonomikos ir inovacijų – ministerijų“, – teigė „Agrokoncerno“ direktorius Edgaras Šakys.

Jį papildęs „Dojus“ įmonių grupės vadovas Donatas Dailidė Lietuvos potencialą tapti agromaisto skaitmeninių technologijų šalimi palygino su vienu visiems puikiai žinomu pavyzdžiu. „Kodėl Lietuva turi vieną sparčiausių internetų ir mobiliųjų ryšių pasaulyje? Todėl, kad esame maža šalis ir turime puikius žmones. Mūsų valstybė yra puiki platforma vystyti, bandyti ir diegti technologijas žemės ūkyje, nes galime susikalbėti žymiai greičiau nei didžiosios šalys. Turime labai stiprius ūkius ir tradicijas. Prielaidos Lietuvoje vystyti technologijas yra beprotiškai geros, tačiau tam reikia parengto kelrodžio, nes dabar atsiranda mėtymosi, kada išskirti prioritetai greit kinta. Be to, svarbu įvertinti būtinybę investuoti į kompetencijas ir žmones, norinčius dirbti žemės ūkyje.”, – teigė Donatas Dailidė.

Diskusijos apibendrinimui puikiai tinka Verslo forume pranešimą pristačiusio „ART21“ generalinio direktoriaus Augusto Alešiūno mintis, kad mes turėtume konkuruoti ne tarpusavyje valstybės viduje, bet globaliu mastu. Tam yra būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp sprendimų priėmėjų ir visų žemės ūkio ir maisto sektoriaus ekosistemos veikėjų. Tik taip galėsime visi kartu atsakyti į klausimą, ar mes norime turėti žalią, skaitmeninę ir pažangias agromaisto sektoriaus technologijas kuriančią bei jas eksportuojančią valstybę


+370 630 78989
Mokslininkų g. 2A, LT-08412 Vilnius, Lietuva

Įmonės kodas: 300635091
PVM mokėtojo kodas: LT100004103016
Atsiskaitomoji sąskaita: LT837290000008467114